Koks mūsų žinojimas apie žmogaus intelektą ? Kas jis toks? Kaip nustatomas ir nuo ko jis priklauso ? . Intelektą  įtakojantys veiksniai. Apie tai turime žinoti kiekvienas. Su jo vertinimu jūs galite susipažinti atlikę savo intelekto testą :   http://www.iq-test.lt/#170019  Šis testas mokamas -10 Lt , bet manau yra verta jį praeiti tam , kad susižinoti koks yra jūsų   intelektas. 

 
Šiame skyriuje būsimiems mokiniams noriu pateikti informacijos tam, kad jie  su ja susipažinę ir  sužinoję,  kaip žmogaus turimas intelektas lemia  jo turimą  loginį mąstymą siekiant būsimų rezultatų, prieš apmokymo pradžią pasidarydami šį testą sužinotų apie  savo turimo intelekto  įvertinimą   tam , kad po to praėjus 12 mėnesių mokymo kursui pamatytų atsiradusį skirtumą –savo intelekto įvykusį  patobulėjimą.

 

Dažnai girdime žodį intelektas , bet kas jis toks , greičiausiai ir nežinome. Kiti labai maišo šį žodį su inteligentas. Nors žinoma jis labai priklauso nuo žmogaus turimo intelekto, gebėjimo  parodant turimas žmogiškas vertybes, kalbos maniera, supratimas , savo pašnekovo vertinimas , jo išklausymas ir kita, tinkamai save pristatyti visuomenei.  Tačiau  čia mes kalbėsime apie žmogaus protinius sugebėjimus , kas ir parodo jo turimo  intelekto lygį.

 

Lotyniškai žodis intellectus –supratimas, pažinimas.  D.Vekseris vienoje iš savo knygų rašo, jog neįmanoma apibrėžti intelekto, jį galima įvertinti iš jo pasireiškimų. Mano įsitikinimu žmogaus intelektas iš tikrųjų yra nepamatuojamas, nes jis susideda iš trijų dalykų, tai žmogaus sąmonėje turimo informacijos kiekio, jo tinkamo apdorojimo,  bei panaudojimo praktinėje veikloje. Tai sakydamas turiu omenyje jo gyvenime. Per turimą intelekto lygį pasireiškia ir žmogaus turimi  gebėjimai.

O tų gebėjimų  kiekvienas žmogus savyje turi tik ne visada juos turi galimybę  tinkamai ir laiku išreikšti visuomenei , nes tokio žmogaus gyvenime  būna tam tikros  priežastys , kurios neleidžia to padaryti.     

Pagal D.Vekslerį intelektas yra individo sugebėjimas mąstyti ir adekvačiai elgtis savo aplinkoje. Aš šį pasakytą teiginį interpretuosiu savaip sakydamas : - „ Žmogaus intelektas yra jo gebėjimas mąstant į savo sąmonę pritraukti  informacijos , ją tinkamai per labai trumpą laiką apdoroti , pritaikyti ar panaudoti “ . Turiu omenyje , kad į savo sąmonę gautą minčių srautą turimu protu  galėtum apdoroti akimirksniu. Šį žmogaus smegenų procesą  būtų galima palyginti, kaip kompiuteryje veikiančią operatyvinę sistemą  su tam tikru RAM kiekiu. Kuo RAM mažesnis , tuo yra ilgiau apdorojamas informacijos kiekis.

Žinoma žmogaus intelektas yra tiesiogiai susijęs ir su jo psichika, kuri apsprendžia jo dvasinę būsena informacijos gavimo metu. Dar būtų galima čia paminėti žmogaus bioritmus , kurie būna įtakojami išorinio gamtos poveikio. Štai taip yra sukurta žmoguje informacijos priėmimo ir valdymo sistema , kurią būtų galima pavadinti –žmogaus protas –intelektas.

Kadangi intelektas yra vienas iš svarbiausių mokymosi metu nulemiančių veiksnių siekiant rezultato, tai atsakymai į šiuos klausimus padėtų suprasti ar yra galimybių pagerinti turimą intelektą , o tuo pačiu ir žmogaus gyvenimo kokybę. Aš būdamas mąstytoju sakau , kad taip .

Turite žinoti, kad kiekvienas žmogus gimdamas į šį pasaulį atsineša tam tikras galimybes mąstyti, abstrahuoti ir spręsti. Būtent tokie žmogaus gebėjimai ir sudaro jo turimą intelektą. Intelekto vystymąsis priklauso nuo pačių veiksnių , įtakojančių ir kitų organizmo funkcijų vystimąsi.

Mokslininkų tyrimais nustatyta, kad apie 20—uosius gyvenimo metus šis intelektas pasiekia savo maksimumą. Aš su tokiais teiginiais nesutinku , nes laikau , kad žmogaus intelektas yra nepamatuojamas , kadangi jis energetiniu ryšiu yra pajungtas ir būna veikiamas Visatos. Belieka tik šią mano išsakytą hipotezę įrodyti tam , kad visa tai taptų tiesa.

Apmokymo metu vienas iš uždavinių bus pakelti žmogaus turimo intelekto lygį, kad pas jį teisingai mąstant atsirastų nauji gebėjimai, kurie jam būtų naudingi kuriant ir gerinant savo gyvenimo gerovę     

 Iš kur atsiranda intelekto kilmė , ilgą laiką egzistavo dvi nuomonės. Vieni teigė , kad intelektas yra griežtai paveldimas bruožas: žmogus gimsta arba protingas, arba ne. Kiti mano , kad intelektas yra susijęs su suvokimo greičiu ar reagavimu į išorės stimulus.

Psichologai jau ilgą laiką svarsto, ar intelektą turėtume apibrėžti kaip įgimtą protinį gebėjimą, pasiektą intelekto veiklumo lygį, ar kaip priskiriamą ypatybę, kuri, kaip grožis, priklauso nuo stebėtojo nuomonės.

Mano įsitikinimu intelektas yra sukuriamas paties žmogaus , jo noro siekio jį turėti ir kas kart  vis aukštesnį. O paveldimumas be abejo egzistuoja, bet jis nulemia žmogaus savybes , kurių dėka , jei jomis tinkamai yra pasinaudojama , ir būna pasiekiamas aukštesnis intelektas. Tai sakydamas turiu omenyje šias žmoguje esančias savybes: smalsumas , žingeidumas, ryžtas, užsispyrimas, valia , drąsa ir kita, kurios parodo žmogaus visišką pasitikėjimą savimi.  

Intelektas yra sąvoka, turinti paaiškinti, kodėl vieni žmonės geriau už kitus atlieka pažintines užduotis. R. Sternbergas ir W. Salteris vadovėlyje apie žmogaus intelektą rašo, kad dauguma specialistų intelektu laiko žmogaus gebėjimą “tikslingai ir adaptyviai elgtis”. Intelektinė elgsena rodo gebėjimą prisitaikyti, mokantis iš patirties, sprendžiant problemas ir blaiviai protaujant.

 

Kalbant apie intelekto gebėjimą , tai jį būtų galimą traktuoti sekančiai. Žmogaus intelektas , kuris gali kurti , arba griauti. Vienu ar kitu atveju tai padarys žmogaus protas. Todėl , kad ir kokie žmogaus būna priimami sprendimai, jie visada  būna įgyvendinami ir realizuojami per žmogaus intelektą jo turimą mąstymą. Štai kodėl dėl šių priežasčių , mūsų pasaulis progresuoja arba degraduoja, kadangi jį valdo žmogiškas intelektas. Todėl visada ir sakau , kad viskas šiame gyvenime ir pasaulyje priklauso ir ateityje priklausys nuo žmonių mąstymo. Dabartiniu metu jis pas žmones degraduojantis , arba kaip aš manau –jis sergantis, todėl būtina jį išgydyti tam, kad žmogaus mąstymas pasikeistų ir jo patobulėjęs intelektas –pasiekęs aukštesnį lygmenį , kurtų gyvenimo gerovę , o ne ją griautų.   

Statistinių metodų pagalba Torstaunas 1938 m. ištyrė įvairias intelekto dalis, kurias jis pavadino pirminėmis protinėmis potencijomis. Jis išskyrė 7 tokias potencijas:

• gebėjimas skaičiuoti – gebėjimas operuoti skaičiais ir atlikti aritmetinius veiksmus;
• verbalinis (žodinis) lankstumas – gebėjimas lengvai, laisvai ir tinkamais žodžiais išdėstyti savo mintis;
• verbalinis suvokimas – gebėjimas suvokti žodinę ir rašytinę informaciją;
• erdvinė orientacija – gebėjimas įsivaizduoti erdvėje įvairius daiktus ir objektus;
• atmintis;
• gebėjimas mąstyti;
• suvokimo greitis.

 
Tornstauno nuomone, pakanka tik sukurti testus tirti kiekvienai iš šių intelekto dalių, ir bus galima nubrėžti kiekvieno tiriamojo potencialių galimybių profilį.

 

 Mokslininkams pasirodė , kad išskirtos potencinės dalys nėra jau tokios nepriklausomos , todėl reikia atlikti detalesnę  intelekto analizę.
Pavyzdžiui mokslininkas Gilford’as, 1959 metais išskyrė 120 intelekto veiksnių. Psichologai, vėlgi, pamanė, jog kai kurios užduotys reikalauja konkretaus, kitos – abstraktaus intelekto.

Konkretus, arba praktinis intelektas padeda mums spręsti kasdienes užduotis ir orientuotis kasdieniniame bendravime. Pvz. ėjimas apsipirkti, sąskaitų pildymas, laikymasis įprastų procedūrų ir elgsenos šablonų. Abstraktus – padeda operuoti žodžiais ir sąvokomis. Kaip prašė vienas aklasis – papasakok apie gulbės kaklo grožį.

Kai kurie mokslininkai intelektą apibrėžia ne tik kaip sugebėjimą protauti, spręsti problemas bei išmokti, bet teigia, kad intelektui yra būdinga ir nemaža tiesiogiai su protavimu nesusijusių požymių – emociniai, socialiniai ir sensoriniai gebėjimai bei įgūdžiai. Pavyzdžiui, daugelyje intelekto apibrėžimų kalbama apie sugebėjimą atsispirti stresui ir susierzinimui, o tai reiškia emocinį stabilumą bei pasitikėjimą savimi. Kituose apibrėžimuose minimi socialiniai sugebėjimai, mokymosi interesai, mokymosi sėkmės motyvacija ir pan. Daugelis mokslininkų vis dėlto galvoja, kad intelektas nėra tik proto galia (Snyderman, Rothman, Sternberg ir kt.).

Psichologai Snyderman ir Rothman pateikė tokias sudedamąsias intelekto dalis pagal jų reikšmingumą:

Sudedamosios dalys Reikšmingumo procentinis rangas

Abstraktus mąstymas 99,3 %
Sugebėjimas spręsti problemas 97,7 %
Sugebėjimas įgyti žinių 96,0 %
Atmintis 80,5 %
Prisitaikymas prie aplinkos 77,2 %
Protavimo greitis 71,7 %
Kalbiniai sugebėjimai 71,0 %
Matematiniai sugebėjimai 67,9 %
Bendrosios žinios 62,4 %
Kūrybiškumas 59,6 %

Mokslininkas H Gardneris (1983) išanalizavęs intelektą atsižvelgdamas į jo struktūrą išskyrė tokias intelekto rūšis:

1. Kalbinis (verbalinis) intelektas. Tai sugebėjimai panaudoti žodžius, atlikti verbalinę analizę, gerai įsisąmoninti sudėtingą verbalinę medžiagą ir suprasti metaforas.
2. Muzikinis intelektas. Tai muzikiniai gabumai.
3. Loginis matematinis intelektas. Tai gebėjimas suvokti ir operuoti simboliais, skaičiais.
4. Erdvinis intelektas. Tai gebėjimas mintyse keisti objektų padėtį erdvėje ir apibūdinti gaunamus pakitimus.
5. Kūniškasis kinestezinis intelektas. Tai beveik tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas.
6. Vidinis asmeniškasis intelektas. Tai žinių apie save forma, sugebėjimas valdyti savo jausmus, savo kūno funkcijas.
7. Tarpasmeninis (socialinis) intelektas. Tai sugebėjimas pasinaudoti subtiliomis užuominomis mūsų sudėtingoje socialinėje aplinkoje – bendraujant šeimoje, su draugais ir pan.

Gardneris mano, kad kiekviena intelekto forma turi savo simbolių sistemą – pagrindinį informacijos perdirbimo vienetą. Pvz., muzikinį intelektą sudaro užkoduota ritminė informacija; erdvinis intelektas turi vizualinių simbolių sistemą. Gardnerio nuomone, kiekvienas intelekto tipas yra savarankiškas, bet susijęs su kitomis sistemomis.

Požiūris į intelekto apibrėžimą ir matavimą patobulėjo, bet mokslininkai ir dabar nesutaria dėl intelekto prigimties. Dėl kai kurių dalykų vis dėlto susitarta. Dauguma ekspertų psichologų specialistų sutarė dėl trijų požymių:
• sugebėjimas geriau suprasti ir vartoti abstrakcijas nei įgusti naudotis konkrečiais dalykais;
• sugebėjimas spręsti problemas – orientuotis naujose situacijose;
• sugebėjimas išmokti panaudoti žodžiais ir kitais simboliais reiškiamas abstrakcijas.

Šie požymiai yra sujungti trumpame Esteso (1982) intelekto apibrėžime: “Intelektas yra individo adaptacinė veikla, kurią paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo aspektai ir kurios kryptis priklauso nuo pažinimo procesų bei operacijų”.

Mūsų intelekto apibrėžimas grindžiamas išsivysčiusių tautų intelekto sampratos tradicijomis. Šios tradicijos atspindi tik vieną požiūrį į žmogaus mokymąsi bei mokymą – būtent tą, kuris būdingas industrinės visuomenės viduriniesiems sluoksniams. Jei mūsų visuomenė būtų kitokia, ar švietimas įgytų kitą pobūdį, mums tikriausiai reikėtų iš naujo apibrėžti intelektą, susieti jį su atitinkama visuomene ir švietimu.

Po atliktų mokslininkų tyrimų ir analizių buvo padarytos šios išvados :

1. Intelektas yra individo adaptacinė veikla, kurią paprastai sudaro tam tikri problemų sprendimo aspektai ir kurios kryptis priklauso nuo pažinimo procesų bei operacijų. Mūsų intelekto apibrėžimas grindžiamas išsivysčiusių tautų intelekto sampratos tradicijomis. Šios tradicijos atspindi tik vieną požiūrį į žmogaus mokymąsi bei mokymą – būtent tą, kuris būdingas industrinės visuomenės viduriniesiems sluoksniams.

2. Intelektą matuojame testais. Šiuolaikiniai protinių gebėjimų testai yra 2 rūšių: mokslumo ir mokėjimų testai. Intelekto (mokslumo) testų, skirtingai nei mokymosi rezultatų (mokėjimų) testų, pagrindą sudaro dalykai, kurių tiesiogiai nemokoma. Intelekto testai labiau matuoja neapčiuopiamus sugebėjimus, o ne konkrečias žinias. Bet tarp šių dviejų rūšių testų rodiklių yra aiški koreliacija.

3. Mokslininkai nesutaria, kas svarbesnis žmogaus intelektui: paveldėjimas ar aplinkos įtaka. Tyrimai rodo, kad ir paveldėjimas ir gyvenimo patirtis daro didelę įtaką intelekto įverčiams. Nemaža dalis mokslininkų mano, kad neįmanoma nustatyti, ar vidutinius grupės žmonių IQ skirtumus lemia paveldėjimas, ar aplinkos skirtumai. Neįmanoma todėl, kad šių dviejų veiksnių negalime atskirti – jie susipynę. Taip pat mokslininkų atlikti tyrimai parodė, kad vaikų intelekto vystymui didžiulę reikšmę turi šeimos aplinka, kurioje vaikas auga, formuojasi jo asmenybė. Siekiant įveikti grupinius skirtumus (tautinius, socialinius, regioninius), efektyviausiai veikia įvairios specialios švietimo ir socialinės programos.

Užsidirbti pinigus galima turint žinojimą, gebėjimą ir priemones tam, kad tas rezultatas būtų pasiektas. Mūsų apmokymas yra taikomas tiems interesantams , kurie turi visas įsidarbinimo sąlygas ( PC , internetą, Skype, mobilus telefonas) . Viena iš šių sąlygų yra personalinis kompiuteris internete. Jei jo neturite , reiškiasi įsidarbinti „OSC“ jūs negalėsite, nes be šio įrankio jums bus sunku siekti rezultato. Žinoma yra vienas optimalus sprendimas neturintiems tokių sąlygų,  tai pasinaudoti internetinėmis kavinėmis , kuriose yra teikiamos  paslaugos už atitinkamą mokestį naudotis internetu .

Keletas sakinių apie kompiuterio vaidmenį mūsų kasdienybėje. Aš savo gyvenimo be kompiuterio neįsivaizduoju , nes prie jo kiekvieną dieną praleidžiu labai daug laiko, nes ši priemonė man suteikia galimybę vystyti savo kuriamas projektus.

Kompiuterio atsiradimas pasaulyje suteikė daugybę galimybių, kurios lygi šiol nėra iki galo išnaudotos. Anksčiau kompiuteris buvo tik priemonė atlikti sudėtingiems ir ilgai trunkantiems skaičiavimas, tačiau šiandien jis kiekvieno mūsų dalis be kurio sunku įsivaizduoti kasdieninį gyvenimą. Plečiantis kompiuterių rinkai didėjo ir su juo susijusių išradimų kiekis – vienas tokių yra internetas. O proporcingai plečiantis internetui, didėja ir skleidžiamos informacijos kiekiai, kurie pasiekia mus kiekvieną sekundę. Mums belieka tik išmokti ir gebėti atsirinkti reikalingą informaciją , kurią galėtume panaudoti , kad užsidirbti.

Kad žmogus galėtų atsirinkti tinkamą ir reikiamą informaciją, jam reikalingi puikūs gebėjimai analizuoti gaunamą visumą ir atsirinkti, kas svarbiausia. Būtent tai šiuo metu yra sunkiausia ir didžiausias iššūkis interneto platybėse. Žmonės nebesugeba atsirinkti svarbiausio, o kompiuteris, internetas ir panašios naujosios technologijos skatina žmones domėtis, ieškoti optimaliausių šios problemos sprendimų ir alternatyvų. Kiekvieną dieną žmogus internete gali perskaityti kelis šimtus straipsnių, tačiau tik vienas kitas bus iš tiesų jam naudingas. Dabar yra aptarinėjami įvairūs patarimai, kaip greičiau ir paprasčiau atsirinkti tuos kelis svarbiausius dalykus iš kelių šimtų, yra kuriamos naujos laiko taupymo ir optimalaus išnaudojimo programos pasinaudojant kompiuterio pagalba, pavyzdžiui, angliška sistema „Get Things Done”, kurios tikslais kuo optimaliau išnaudoti laiką gaunant tik reikiamą informaciją reikiamu laiku ir ją apdorojant.

Visos kompiuterio ir interneto teikiamos galimybės skatina žmonės analizuoti, reaguoti į besikeičiančią aplinką. Dabar paplitusios kalbos, kad žmonės per daug skuba, per daug dirba ir per daug atsiduoda karjerai – visa tai tik įrodo, jog naujosios technologijos ir kompiuterius skatina žmones sparčiau ir labiau gilintis į esamą padėtį, ją analizuojant ir atitinkamai reaguojant. Kompiuterius yra mūsų pagalbininkas, skatinantis šį procesą, kurio pagalba mes surandame reikalingą informaciją per paieškos sistemas.

Kiekvienas žmogus pagal savo turimą mąstymą skirtingai supranta savoką  būti laimingu žmogumi. Aš nekalbėsiu Jums kas yra tikroji laimė , nes pats nesu tokiu žmogumi , kuris jaustųsi laimingu, tačiau žinau nuo ko tai priklauso tam, kad pasiekčiau šį vidinį jausmą. Žinoma laimė be pinigų yra neįsivaizduojama. Todėl , kad jų būtų reikia mokėti juos užsidirbti. O tai priklauso nuo kiekvieno individo turimo mąstymo-intelekto , kad jų turėti tiek , kad jaustumeisi laimingu. Sakau jums :- " NORITE BŪTI LAIMINGAIS TAI UŽSIDIRBKITE IR BŪKITE TOKIAIS ŽMONĖMIS". Kuo daugiau žmonių pasaulyje bus laimingų ir jie savo džiaugsmu dalinsis su kitais skleisdami gerąją energiją į aplinką , tuo mes greičiau pakeisime šį pasaulį su savo patobulėjusiu mąstymu -intelektu.

Manau, kad tai ir būtų tas mano siekis tam, kad pasijausčiau laimingu žmogumi matydamas , kaip šios visos mano sukurtos sistemos įsigyvendina realybėje,  ir kad  kiekvienas joje  dalyvaujantis žmogus jaučiasi laimingu. Bet kol kas tai tik mano neišsipildžiusi svajonė -Vizija, kurią dar reikia realizuoti visų prisijungusių prie sistemos " NEBŪK BEDARBIU" žmonių dėka.





  

Iš tiesų, žmonių savijauta labai priklauso nuo jų pačių nuostatų. Juk ne be reikalo situacija, kai stiklinė iki pusės pripilta vandens, leidžia atskirti optimistus nuo pesimistų. Optimistai paprastai tvirtina, kad stiklinė pusiau pilna, o pesimistai – kad pusiau tuščia.

Vidinės žmogaus nuostatos nulemia ir žmogaus pajamas. Amerikiečių mokslininkai suformulavo dešimt elgesio požymių, nulemiančių žmogaus neturtą. Jei žmogui būdinga dauguma šių požymių, jis, amerikiečių mokslininkų nuomone, niekada nebus turtingas. 

Gailesčio sau jausmas. Orientuoti į neturtą žmonės paprastai labai savęs gailisi. Vieni gailisi, kad gimė moterimi, o juk vyrai turi didesnes karjeros galimybes, kiti – kad yra apkūnūs, o juk žmonėms paprastai patinka sportiški žmonės, treti – kad turi „neteisingą“ tautybę, odos spalvą, pilietybę, kad yra išsiskyrę, per jauni ar per seni ir t. t. Bet jei žmogus nuolat savęs gailisi, jis susikuria nuolatinę neišsprendžiamą gyvenimą nuodijančią problemą. Pagalvokime, ar toks nuolat savo problemomis (dažniausiai išgalvotomis) besiskundžiantis žmogus bus patrauklus aplinkiniams? Greičiau atvirkščiai – jis dirbs nepatrauklų darbą už nepatrauklią algą ir taip susikurs sąlygas dar labiau savęs gailėtis. 

Godumas. Nuolatinė išpardavimų paieška ar nenoras mokėti pinigų už savo vaikų mokslą (juk ir jums niekas nepadėjo), siekis priversti savo pavaldinius dirbti kuo daugiau už kuo mažesnį atlyginimą – tai požymiai, kad turite antrąjį vargšų įprotį. Siekis kuo labiau taupyti – nėra išminties požymis, veikiau tai ženklas, kad nemokate subalansuoti pajamų ir išlaidų. Orientuotas į turtą žmogus paprastai pasirengęs mokėti tikrą kainą už daiktus ar paslaugas ir laukia tokio pat elgesio iš kitų žmonių. 

Nepatinkančių darbų atlikimas. Povilas nemėgsta nuolat išvesti pasivaikščioti savo šuns, bet tingi savo namo kieme pastatyti šuniui voljerą. Onutė siunta, kai jai reikia rašyti pusmečio darbo ataskaitą, bet neturi nė vieno pavaduotojo, sugebančio kvalifikuotai atlikti šį darbą. Janina nekenčia auditorės darbo, bet, jos nuomone, tik ši veikla gali padėti išmokėti iš banko paimtą paskolą. Visų šių žmonių iš esmės laukia nesėkmės ir neturtas. To priežastis – jų neigiami jausmai, kylantys, kai dirbamas nemėgstamas darbas. Būdas išvengti trečio vargšų įpročio – daryti ne tai, ką reikia daryti, o tai, kas patinka daryti. Visada galima rasti veiklą pagal pomėgius. Juk ne be reikalo teigiama, kad, kai žmogus dirba mėgstamą darbą, jis ne dirba, o ilsisi ir užsiima hobiu. Tada ir tokio darbo rezultatai daug geresni. 

Sėkmės matavimas vien tik pinigais. Neturtingas žmogus paprastai yra įsitikinęs, kad turėdamas tam tikrą pinigų sumą jis tikrai bus laimingas. Tik jei jis turės pakankamai pinigų, galės gražiai rengtis, būti nepriklausomas nuo sutuoktinio ar tėvų, išeiti iš nekenčiamo darbo. Lietuviškas „Teleloto“ pavyzdys rodo, kad, vargšo filosofija besivadovaujančiam žmogui laimėjus milijoną, tas milijonas kažkur išnyksta per labai trumpą laiką. Nesivadovaujantis vargšo filosofija žmogus savo sėkmę matuoja ne litais, eurais ar juaniais. Kuo konkrečiai – tai nusprendžia kiekvienas žmogus skirtingai. 

Didesnės nei galima sau leisti išlaidos. Banko kreditinės kortelės ar visada besišypsantys bankų darbuotojai padės jums tiesiog nepastebimai įbristi į dideles skolas. Juk tik žmogus, nenorintis būti turtingas, nemato skirtumo tarp banko kredito, skirto gerai apgalvotam savo verslo vystymui, ir skolintų pinigų, kurie išleisti brangiam automobiliui, ypač puošniai gimtadienio šventei ar didžiuliam namui įsigyti. Pabandykite užsirašyti, kam per mėnesį leidote savo pinigus. Mėnesio gale išanalizavę, ar jums tų pirkinių iš tiesų reikėjo, pamatysite, kad, net nepirkdami namo ar mašinos, dalį lėšų galėjote išleisti protingiau. 

Greitos naudos pasirinkimas. Noras gauti kuo daugiau ir kuo greičiau – vargšų skiriamasis bruožas. Tik vargšai nesugeba suprasti, kad pasirinkus ne ypač gerai apmokamą darbą solidžioje kompanijoje po poros metų galima gauti daug didesnę algą ir turėti puikesnes darbo perspektyvas, renkantis darbą nereikėtų galvoti, kiek uždirbsite po mėnesio. Kaip tik todėl studentai, besivadovaujantys vargšo filosofija, dažnai tvirtina, kad universitetas tik atima laiką, kurį jie geriau praleistų dirbdami smulkioje kompanijoje, kurioje jie dirba eiliniais vadybininkais. 

Verkšlenimas. Apniko didelės problemos? Gyvenimas tiesiog siaubingas? Jus supa vien tik diskriminacija, korupcija, kriminalai, chamiškas kolegų elgesys? Visa tai trukdo jums siekti sėkmės? Su tokiais teiginiais sutiks kiekvienas potencialus nevykėlis. Būdas įveikti tokias nuostatas – kūrybiškumas. Sugalvokite ypatingus būdus, kaip kovoti su neteisybe jus supančiame pasaulyje, tapkite nugalėtoju jums nenaudingoje situacijoje! 

Savęs lyginimas su kitais asmenimis. Marytė įsitikinusi, kad yra protingiausia klasėje, nes geriausiai baigė dešimtą klasę. Jonas mano, kad jis vargingiausias klasėje, nes vienintelis dirbo per vasaros atostogas. Antanas niekina aplinkinius, nes tik jis nusipirko „Ferarį“. O Janina pavydi draugėms, nes jos turi daugiau gerbėjų. Visiems šiems žmonėms būdinga aštuntoji vargšo savybė – siekis lyginti save su aplinkiniais. Pagalvokite, ar jums reikalingas toks įprotis, ar norite, kad išorinis pasaulis nugalėtų jūsų vidinį pasaulį. O gal geriau savo sėkmę matuoti ne pagal aplinkinius, o pagal tai, kaip įgyvendinate savo siekius? 

Turto matavimas pinigais. Tikrai turtingi žmonės ne tik nesusieja laimės ir turimo pinigų kiekio (taip jie išvengia ketvirtosios vargšų savybės), bet ir turtingumo nesusieja su pinigais. Tikras turtas – mokėjimas uždirbti pinigų, sukurti verslą tuščioje vietoje, organizuoti naujas verslo rūšis – ir tada nebebaisios nei mokesčių inspekcijos, nei reketininkas, nei krizė Rusijoje ar kreditinių banko kortelių vagystės. Sėkmingai gyvenančio žmogaus sėkmė nepriklauso nuo to, kiek pinigų jis turi. Sėkmė priklauso nuo žmogaus gebėjimo uždirbti papildomų pinigų, jei jam to prireiks. 

Atsiskyrimas nuo šeimos. Nuo savo šeimos atsiskyrę asmenys tampa puikiais nevykėliais. Tokie nevykėliai paprastai aiškina, kad jų artimieji nepadėjo jiems sunkią minutę, nepaskolino pinigų ar nesuprato. Bet nuo seno žinoma, kad tik šeima ir artimieji yra puikūs padėjėjai, į kuriuos kreipiamasi, kai nebelieka jokios kitos vilties. Tik artimųjų meilė gali padėti atsistoti sukniubus, nors gal ir nereikėtų specialiai išbandyti, ar tai tiesa. 

Mokytojai kartu su mokinių šeimomis rengia mokinius gyvenimui. Taigi, mokiniai mokosi ne tik iš tėvų, bet ir iš mokytojų. Todėl jiems labai svarbūs tinkami pavyzdžiai. O juk mokytojai paprastai nori, kad ne tik jų pačių vaikai, bet ir jų mokiniai suaugę gyventų turtingai, ar ne? 

Užbaigdamas šį skyrių noriu pasakyti , kad uždirbti pinigus su prasta nuotaika neturint energijos veikti , siekti yra praktiškai neįmanoma, nes visada tokia būsena veda tik prie nesekmių, nes mes nenugalėdami savyje tokios blogos būsenos ją ir pritraukiame. Čia yra viena iš " Seekret" paslapčių.

Kita mintis , kuri turi būti pas kiekvieną , tai galvojimas ir stengimasis dėl kito žmogaus  tam, kad jam galėtum įrodyti ko esi vertas. Ir nesvarbu , kad šiame gyvenime užsidirbant pinigus bus sunkumų, Jūs trokštant būti turtingu žmogumi vis viena juos nugalėkite savo mąstymu ir ryžtu . Visada savyje pasitelkite vaizduotę , kuri jums padės išeiti iš keblių situacijų.

Mano vaizduotė visada būna panaudojama , kada gyvenimo kelyje siekiant užsibrėžtų tikslų atsiranda įvairios kliūtys , kurias man  ir padeda pašalinti mano mąstymas -intelektas.  O užsibrėžtų tikslų  mano gyvenime  įgyvendinant įvairius kuriamus ir sukurtus projektus  tikrai yra , ir ne vienas.

Tikiu ir neabejoju , kad  vieną dieną pasieksiu savo tikslus dėka savo apmokintų mokinių, kurių kartu su kitais " Mokytojais" sulauksiu  šioje mokykloje"NEBŪK BEDARBIU IR IŠMOK UŽSIDIRBTI ".

pagarbiai,

Mąstytojas
Virgilijus Vilkeliškis